Kodėl reikėjo aukštojo mokslo reformos? Kokie jos tikslai? Studentai, darbdaviai, akademinė visuomenė nebuvo patenkinti studijų kokybe. Dalis jaunuolių išvykdavo į užsienio šalis, ieškodami geresnio išsilavinimo ar palankesnių sąlygų mokslinei karjerai. Aukštųjų mokyklų finansavimas taip pat nebuvo pakankamas, o valdymas – nelankstus, aukštosios mokyklos lėtai galėjo reaguoti į darbdavių, visuomenės poreikius. Todėl reforma ir siekia atnaujinti aukštąjį mokslą, sukurti tokias studijas, kad jos konkuruotų su geriausiais Europos universitetais.
Reformavus aukštųjų mokyklų valdymą, finansavimą bei skyrus pakankamas lėšas aukštosios mokyklos galės pritraukti geriausius dėstytojus, užtikrinti palankias darbo sąlygas, sukurti stiprią mokymosi bazę – tai leis smarkiai pagerinti studijų kokybę. Gabiausi Lietuvos jaunuoliai galės kokybiškai studijuoti neišvykdami iš Lietuvos. Prasideda aukštojo mokslo reforma. Kas keičiasi šiemet norintiems stoti į aukštąsias mokyklas? Esminis pasikeitimas – studijų finansavimo būdas. Valstybė studentus finansuos teikdama studijų krepšelius.
Studijų krepšelis – tai valstybės lėšos studento mokslams. Studentų mokslus valstybė finansuos šimtu procentų, t.y. visiškai padengs aukštosios mokyklas išlaidas, skirtas studijoms. Iki šiol universitetai gaudavo tik 47 proc. reikiamų lėšų. Didesnis finansavimas leis aukštosioms mokykloms gerinti mokymo bazę, kviestis geresnius dėstytojus.
Studijų krepšelį bus galima „neštis“ ir į nevalstybines aukštąsias mokyklas, kuriose iki šiol buvo studijuojama tik savo lėšomis.
Atrankos į aukštąsias mokyklas principai remiasi prieš dvejus metus paskelbtu konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų sritis ir kryptis 2009 m. sąrašu. Kas gaus studijų krepšelį?Valstybė visiškai finansuos geriausiais rezultatais mokyklą baigusiųjų studijas – jie bus surikiuoti į eilę pagal šiuo metu galiojančius mokyklos baigimo kriterijus, kuriuos taiko aukštosios mokyklos. Eilė studijų krepšeliui gauti yra viena, ji išsiskaido pagal šešias studijų sritis. Ji nėra stabili ir iš anksto įtvirtinta: kinta pagal tai, kaip skiriasi kiekvieno stojančiojo pirmas, antras, trečias ir kiti pasirinkimai. Pirmiausia eilė skaičiuojama pagal pirmąjį stojančiųjų pasirinkimą, po to – pagal antrąjį ir taip toliau.
Priėmimą studijuoti į aukštąsias mokyklas organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti.
Stojantieji gali pareikšti 16+16 (universitetuose ir kolegijose) pasirinkimų, nurodydami, kad pretenduoja į valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas, nuolatines ar tęstines studijas. Vieta eilėje priklauso nuo stojančiojo konkretaus pasirinkimo ar pasirinkimų, nes pagal juos atsižvelgiama į vienus ar kitus baigimo rezultatus. Jei stojantysis renkasi studijų programas keliose studijų srityse, jo vieta eilėje ir galimybė gauti studijų krepšelį kiekvieno pasirinkimo atveju gali būti skirtinga.
Vieta eilėje apskaičiuojama pagal iš anksto paskelbtas stojimo sąlygas – pasirinktą studijų kryptį atitinkančių keturių dalykų vertinimus. Naudojant atitinkamai trijų mokomųjų dalykų brandos egzaminų (valstybinių arba mokyklinių) pažymius ir ketvirto dalyko metinį pažymį.
Ar pateko į valstybės finansuojamą vietą, kandidatai sužinos, kai baigsis priėmimas. Kiek pirmakursių galės gauti studijų krepšelį?Šių metų abiturientai galės gauti 21 tūkstantį studijų krepšelių – 11 tūkst. universitetuose ir 10 tūkst. kolegijose. Šiais metais yra 42 tūkstančiai abiturientų. Kitaip tariant, kas antras abiturientas galėtų nemokamai studijuoti aukštojoje mokykloje. Tačiau į aukštąsias mokyklas stoja ne visi, o apie 70 proc. baigusiųjų mokyklas, tad nemokamos studijos bus prieinamos didelei daliai aukštojo mokslo siekiančiųjų abiturientų.
Dabar visiškai nemokamai studijuoja apie 12 tūkst. pirmakursių, kita tiek moka dalinę studijų įmoką – 1000 Lt per metus. Perėjus prie naujos finansavimo tvarkos – studijų krepšelio – dalinės studijų įmokos neliks. Senoji studijų finansavimo tvarka galios tik tiems, kurie įstojo anksčiau, iki 2009 m. Ar visoms studijų kryptims atiteks vienodas studijų krepšelių kiekis?Švietimo ir mokslo ministerija yra nustačiusi studijų krepšelių skaičių pagal studijų sritis: humanitariniuose moksluose nemokamai studijuos 1500 pirmakursių, socialiniuose – 6800, biomedicinos – 2700, fizikiniuose moksluose – 1800, technologiniuose – 7100, meno studijose – 1200.
Jei netenkins studijų kokybė ar sąlygos, studentas turės teisę krepšelį „persinešti“ į tą pačią studijų sritį kitoje aukštojoje mokyklose. Ar studijų krepšelis bus skiriamas visiems bakalauro studijų metams?Po dvejų bakalauro studijų metų bus peržiūrimi visų to kurso studentų mokymosi vidurkiai. Jei valstybės finansavimą gaunančio studento vidurkis bus mažiau nei „aštuoni“ ir dviem balais mažesnis už jo bendramokslių, jis studijų krepšelio neteks.
Kiek už studijas turės mokėti nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas?Valstybės nefinansuojami studentai mokės aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą.
Ar visi, įstoję į valstybės nefinansuojamą studijų vietą, galės gauti paskolas studijoms?Visų pakopų valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentai galės gauti paskolas. Bus teikiamos 4 rūšių paskolos: studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms, dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis ir studijų įmokoms.
Paskoloms bus teikiama valstybės garantija, todėl nereikės užstatyti turto ar gauti laidavimo.Kokios numatomos palūkanos už paskolą studijoms?Studentui būtų skaičiuojamos palūkanos, lygios valstybės ir kredito įstaigos sutartam palūkanų dydžiui - jis būtų mažesnis už komercinių palūkanų dydį, nes valstybė teiktų garantiją.
Paskolos gavėjams, priklausantiems tam tikroms Vyriausybės nustatytoms socialinėms grupėms, valstybė kompensuosi už paskolą studijų kainai skaičiuojamas palūkanas. Siekiama, kad paskolos grąžinimas būtų siejamas su paskolos gavėjo pajamomis. Numatoma, kad valstybė kompensuos išlaidas už studijas apie 10 proc. geriausiai baigusiųjų studijas. Paskola būtų pradedama grąžinti ne vėliau kaip 1 metai po studijų baigimo. Ar bus teikiamos stipendijos?Bus teikiamos socialinės ir skatinamosios stipendijos. Valstybė teiks socialines stipendijas studijuojantiems ir valstybinėse, ir privačiose aukštosiose mokyklose. Geriausiai studijuojantieji galės pretenduoti į gerokai didesnes nei dabar skatinamąsias stipendijas.
Daugiau informacijos www.mokslas.lt
Studijų krepšelį bus galima „neštis“ ir į nevalstybines aukštąsias mokyklas, kuriose iki šiol buvo studijuojama tik savo lėšomis.
Atrankos į aukštąsias mokyklas principai remiasi prieš dvejus metus paskelbtu konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų sritis ir kryptis 2009 m. sąrašu.
Kas gaus studijų krepšelį?
Valstybė visiškai finansuos geriausiais rezultatais mokyklą baigusiųjų studijas – jie bus surikiuoti į eilę pagal šiuo metu galiojančius mokyklos baigimo kriterijus, kuriuos taiko aukštosios mokyklos. Eilė studijų krepšeliui gauti yra viena, ji išsiskaido pagal šešias studijų sritis. Ji nėra stabili ir iš anksto įtvirtinta: kinta pagal tai, kaip skiriasi kiekvieno stojančiojo pirmas, antras, trečias ir kiti pasirinkimai. Pirmiausia eilė skaičiuojama pagal pirmąjį stojančiųjų pasirinkimą, po to – pagal antrąjį ir taip toliau. Priėmimą studijuoti į aukštąsias mokyklas organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti.
Stojantieji gali pareikšti 16+16 (universitetuose ir kolegijose) pasirinkimų, nurodydami, kad pretenduoja į valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas, nuolatines ar tęstines studijas. Vieta eilėje priklauso nuo stojančiojo konkretaus pasirinkimo ar pasirinkimų, nes pagal juos atsižvelgiama į vienus ar kitus baigimo rezultatus. Jei stojantysis renkasi studijų programas keliose studijų srityse, jo vieta eilėje ir galimybė gauti studijų krepšelį kiekvieno pasirinkimo atveju gali būti skirtinga.
Vieta eilėje apskaičiuojama pagal iš anksto paskelbtas stojimo sąlygas – pasirinktą studijų kryptį atitinkančių keturių dalykų vertinimus. Naudojant atitinkamai trijų mokomųjų dalykų brandos egzaminų (valstybinių arba mokyklinių) pažymius ir ketvirto dalyko metinį pažymį.
Ar pateko į valstybės finansuojamą vietą, kandidatai sužinos, kai baigsis priėmimas.
Kiek pirmakursių galės gauti studijų krepšelį?
Šių metų abiturientai galės gauti 21 tūkstantį studijų krepšelių – 11 tūkst. universitetuose ir 10 tūkst. kolegijose. Šiais metais yra 42 tūkstančiai abiturientų. Kitaip tariant, kas antras abiturientas galėtų nemokamai studijuoti aukštojoje mokykloje. Tačiau į aukštąsias mokyklas stoja ne visi, o apie 70 proc. baigusiųjų mokyklas, tad nemokamos studijos bus prieinamos didelei daliai aukštojo mokslo siekiančiųjų abiturientų.
Dabar visiškai nemokamai studijuoja apie 12 tūkst. pirmakursių, kita tiek moka dalinę studijų įmoką – 1000 Lt per metus. Perėjus prie naujos finansavimo tvarkos – studijų krepšelio – dalinės studijų įmokos neliks. Senoji studijų finansavimo tvarka galios tik tiems, kurie įstojo anksčiau, iki 2009 m.
Ar visoms studijų kryptims atiteks vienodas studijų krepšelių kiekis?
Švietimo ir mokslo ministerija yra nustačiusi studijų krepšelių skaičių pagal studijų sritis: humanitariniuose moksluose nemokamai studijuos 1500 pirmakursių, socialiniuose – 6800, biomedicinos – 2700, fizikiniuose moksluose – 1800, technologiniuose – 7100, meno studijose – 1200.
Jei netenkins studijų kokybė ar sąlygos, studentas turės teisę krepšelį „persinešti“ į tą pačią studijų sritį kitoje aukštojoje mokyklose.
Ar studijų krepšelis bus skiriamas visiems bakalauro studijų metams?
Po dvejų bakalauro studijų metų bus peržiūrimi visų to kurso studentų mokymosi vidurkiai. Jei valstybės finansavimą gaunančio studento vidurkis bus mažiau nei „aštuoni“ ir dviem balais mažesnis už jo bendramokslių, jis studijų krepšelio neteks.
Kiek už studijas turės mokėti nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas?
Valstybės nefinansuojami studentai mokės aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą.
Ar visi, įstoję į valstybės nefinansuojamą studijų vietą, galės gauti paskolas studijoms?
Visų pakopų valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentai galės gauti paskolas. Bus teikiamos 4 rūšių paskolos: studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms, dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis ir studijų įmokoms.
Paskoloms bus teikiama valstybės garantija, todėl nereikės užstatyti turto ar gauti laidavimo.
Kokios numatomos palūkanos už paskolą studijoms?
Studentui būtų skaičiuojamos palūkanos, lygios valstybės ir kredito įstaigos sutartam palūkanų dydžiui - jis būtų mažesnis už komercinių palūkanų dydį, nes valstybė teiktų garantiją.
Paskolos gavėjams, priklausantiems tam tikroms Vyriausybės nustatytoms socialinėms grupėms, valstybė kompensuosi už paskolą studijų kainai skaičiuojamas palūkanas. Siekiama, kad paskolos grąžinimas būtų siejamas su paskolos gavėjo pajamomis. Numatoma, kad valstybė kompensuos išlaidas už studijas apie 10 proc. geriausiai baigusiųjų studijas. Paskola būtų pradedama grąžinti ne vėliau kaip 1 metai po studijų baigimo.
Ar bus teikiamos stipendijos?
Bus teikiamos socialinės ir skatinamosios stipendijos. Valstybė teiks socialines stipendijas studijuojantiems ir valstybinėse, ir privačiose aukštosiose mokyklose. Geriausiai studijuojantieji galės pretenduoti į gerokai didesnes nei dabar skatinamąsias stipendijas.
Daugiau informacijos www.mokslas.lt | 
